Resta Merginos
Pirmas mano blogas.
Pirmas ne todėl kad neturėčiau ką pasakyt, bet tiesiog anksčiau tam neskyrdavau laiko. Pamatai ka nors linksma ir lieka taip sau, paskui laiko srovė nuneša ir dingsta. Kartais prisimeni ankstesnius patyrimus,- galvoji gera mintis buvo, bet neužrašyta išgaravo. O norisi ką nors palikt, kad praėjus metams galėtum pats paskaityt, pasijuokt, prisimint savo būsenas, prisimint tuom kuom buvai. Tai darau daugiau sau, tegu būna tai laiškas iš šiandienos į ateitį pačiam sau. O jai kam tai bus paskaityt, džiugu. Būsiu nuoširdus,- tai ką mačiau ir supratau yra grynai mano galvos reikalas. Galbūt problema kai kas pasakys. 
Taigius buvau Restos parodoje. Pastačius mašina pritrenkė tokia reklama ant mašinos:
Eilinis saugumo jėgų patikrinimas (gerai kad nesubaladojo):
Ir aš jau viduje. Viduje pasitinka mane 3 HusqVarna mergaites:
Man tai kažkaip 3-čia patiko. Blyn tos kojytės tokios iš proto varančios. Šakės, nedraugavęs atsiduočiau. Iš karto taip 
.
Toliau dantisto (dabar jie kažkaip kitaip vadinas “on doties oda” ar kaip?) kambariukas:
Rūpestingai tėviškas pačios Rūmų Administratorės žvilgsnis:
Undinėles istorija
Tai va tupejo tokia ant vonios krašto:
Tupėjo sau ramiai i šypsojos kol nepaskelbė akcijos: kas ibris į baseinėlį su undine, tas gaus dovanų.. Oi lietuviai, ko jie tik nepadarys dėl kalendoriuko su reklama. Kai šoko visi:
Vienas griuvo kitas i undinėlę trintis pradėjo. Smagumėlis:
Gavo visi dovanas, išsiskirstė. Ir aš einu sau. Mastau, vistik tas 3 dalių sieninis kalendorius ne toks ir blogas buvo, reikėjo ir man verstis i vonyte… ech ar besuskaičiuos mano pradėjusi žilti galva visas praleistas progas… Apsigalvojau ir patraukiau atgal. Prie tos vonios jau nieko nebebuvo. Nei undinėlės nei kalendoriukų. Pažvelgiau į dugna o ten:
Brrr… nieko nesupratau. Prikolas?
Aplinkos Apsaugos Ministerija
Biblija pagal santechnikus
Graži mergaitė
Epilogas
